Alfonsas Dargis, Pajacas

Alfonsas Dargis (1909–1996)
Pajacas
1950., pop., medžio raiž., 48 × 39, tir: 65/145
Sign. AD: A. Dargis

Alfonsas Dargis (1909–1996) – lietuvių tapytojas, grafikas, scenografas ir poetas, kilęs iš Žemaitijos (Reivyčiai, Mažeikių r.). Studijavo Kauno meno mokykla (1929–1936) ir Vienos dailės akademija (1936–1940) scenografiją. Po karo pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į JAV, kur kūrė ir mokė (įsteigė „Forma Art Studio“).
Dargio kūryboje sujungė lietuvių liaudies meno potekstes, modernizmo kryptis (kubizmas, abstrakcionizmas, primityvizmas) ir scenografinę vaizduotę. Jo kompozicijose dažnai figūruoja mitologiniai motyvai, figūros, kaukės, dramatinės būsenos, o grafikos ir tapybos technikose – eksperimentai, žaismas forma ir spalva. Kūrybos reikšmė: Dargis yra svarbi figūra lietuvių išeivijos meno istorijoje – jis plėtojo moderniosios dailės kalbą, suteikė lietuviškam menui tarptautinę dimensiją, o jo darbai padeda suprasti, kaip kūrėjai diasporoje jungė tapatybę, tautinę tradiciją ir modernizmo idėjas.